Malda

KODĖL nūn, Viešpatie, esi rūstus ir kietas?
Kodėl nepakeli nūn rankos mum sudraust,
Kad nebegriūtų miestai, kraujas nesilietų
Nuo aklo narso to pamišėlio gudraus,
[Daugiau…]

Šeštoji diena

VEŠLIAI žaliavo žemė neišdžiuvus,
O skliautuose spindėjo amžini darbai…
Dar žemės dumblas drėgnas, šaltas buvo,
Tai lipdomas iš rankų tu sunkus dribai…
[Daugiau…]

Chronos

Iš laiko ūkanų išnyra trys
Ir vis tos pačios šmėklos megalomanės:
Rūsti dievybė, kruvinas karys
Ir visagalė kurtizanė…
[Daugiau…]

Pavasario simfonija

1. ADAGIO

ŠVELNUS, švelnus vėjelis pūtė,
O žemė pašalu kvepėjo –
Žydėjo vieniša kvaputė
Ir vagose vanduo klegėjo…
[Daugiau…]

Našlaitė

JĄ VIS matau čiurotais marškinėliais,
Kietai nei kviečio varpos supintom kasom
Žydrų akių našlaitę piemenėlę,
Atbridusią ankstyvo rytmečio rasom.
[Daugiau…]

Pavergtoji

APRĖDĖ, sese, vėl tave žičkeliais
Ir varo eit per aikštes ir gatves:
Minėt gegužę, kruvinąjį spalį
Ir tyčiotis iš skurdo ir savęs.
[Daugiau…]

Siaubas

NESTEBINA manęs, nejaudina manęs,
Ką tu esi įgijus laikinai,
Tik jaudina mane, tik gąsdina mane,
Ką tu esi praradus amžinai…
[Daugiau…]

Nemuno legenda

LEDYNŲ, saulės ištirpdytų,
Vandens gausumo pilnumu
Tekėjo Nemunas į rytus
Tvindyti upių svetimų.
[Daugiau…]

Senovės poetai

JUS, kaip vos išsiskleidusį žiedą,
Iš seniai nuskambėjusių amžių skinu:
Man dar šiltos jūs ašaros rieda
Ir dar skamba nemirę aidai ligi nū
Jūsų gyvojo balso ir jūsų sapnų…
[Daugiau…]

Liaupsė

GARBĖ Tau ir šlovė, o Viešpatie mano,
Kad šią dieną išskyrei Tu man iš visų –
Neišsineria skausmas virš džiūgesio tvano,
Neprašaukia gėla tyro džiaugsmo balsų…
[Daugiau…]