Salomėja Nėris | Eilerasciai.lt

Pavasario tostas

Į saulę
Pavasaris jau kelia tostą –
Svaiginančias žiedų taures.

Pasauli!
O kaip norėčiau nuo kaktos tau
Nubraukti rūpesčių raukšles!

Baltais balandžiais atlekia,
Juodais varnais išvyksta
Tos mano dienos, naktys tos,
Apvildamos jaunystą.
[Daugiau…]

Mūsų dienos – kaip šventė,
Kaip žydėjimas vyšnios, –
Tai skubėkim gyventi,
Nes prabėgs – nebegrįš jos!
[Daugiau…]

Virkdo vėjas Vėlinių vėles.
Vasarėlė mirė per anksti…
Mes po tankais guldėm galveles,
Ištaškyti mes, nepakasti.
[Daugiau…]

Aplinkui žemę eina
Pasvirę įkypai
Medinių kryžių eilės, –
Kapai, kapai, kapai…
[Daugiau…]

Po padange nuo dūmų baisia
Gęsta akys… Kaip žvaigždės gūdžiai.
Lyg stiklai – šaltose akyse
Krūpsi krūpsi gaisrų atspindžiai.
[Daugiau…]

Juodasparniai vėjai skrenda, –
Stepėje baugu.
Juodvarniai snapus galanda,
Ašmenis nagų.
[Daugiau…]

Vilnele, bėk į Viliją,
O Vilija – į Nemuną…
Sakyk: tėvynę mylime
Labiau mes už gyvenimą.
[Daugiau…]

Dėl kraujo lašo tik motutė,
Kai susižeisdavom maži,
Mus glamonėjo, guodė, pūtė:
“Neverk, vaikeli, greit užgis.”
[Daugiau…]

Lyg mirusios jūros aplinkui…
Kuo alpstančią širdį paguost?
Iš nuovargio keliai sulinko
Oriolo pusnynų snieguos.
[Daugiau…]