Einu namo

Einu namo. Prie kelio akmenys žiba.
Lyg ir vilkų. O gal piktų žmonių.
Einu. Prie vartų – kažkokia sargyba.
Kiekvienas vamzdis – pilnas šovinių.
[Daugiau…]

Mano gimtinė

NENAŠŪS šaltžemiai ir pustomi smėlynai,
Molienos kietos, kaip pati buitis,
Mane pagimdėt, ilgesio kartaus mokinot
Ir sielvartu nudažėte mintis…
[Daugiau…]

Kaunas

ALEKSOTO šlaituos nuliūdusios liepos
Atsižiūri į Nerį ir Nemuną sraunų:
Kresna Katedra, galingai pasistiepus,
Tarsi keltų iš klonio viena visą Kauną.
[Daugiau…]

Gimtinė

KOKALNY bujoję liepos, augę ąžuolai,
Šalimai tekėjus Praviena raudona
Ir akiraty numėlę tolimi šilai
Buvo mano džiaugsmas ir kasdienė duona.
[Daugiau…]

Nemuno ilgesys

NORĖJAU bėgt, it stirnos dienos bėgo
Gelsvai žaliam pavasario dugne…
Norėjau šaukt, kiek nešė mano jėgos,
Norėjau verkti ašara drungna…
[Daugiau…]

Tėviškės žemelė

TEKA Nemunėlis ašarom pasruvęs
Ir šilai dejuoja aimana gilia,
Tik negali atsidust lietuvis
Anei pasiskųsti kruvina dalia…
[Daugiau…]

Ėjau laukais

EJAU laukais, ėjau ir pievomis…
Kiek sopulio graudaus, kiek skurdo!…
O tėviške, o tėviške, ką dievini?
O tėviške brangi, kokia tujen išgurdus!
[Daugiau…]

Kas savo žemės širdį jaučia

Kas savo žemės širdį jaučia
iš juodžemio vagų gimtinių,
kas savo žemės širdį jaučia
srovėj upelių sidabrinių,
[Daugiau…]

Tėvų namai

Kai tave menu aš, tėviške senoji,
su tavim kai atminimuose esu, –
sningant – gėlės žydi, o miškų gelmėj tamsiojoj,
lyg tavam sodne – šviesu, šviesu.
[Daugiau…]

Svečiam pasauly

Ir ten žydės žiedai, ir saulė
ir ten aukštoj padangėj švies,
o tu visam žiedų pasauly
nenuraminsi sau širdies.
[Daugiau…]