Medžiais tikėk

Medžiais tikėk,
savim vandeny atspindėta,
tikėk.
[Daugiau…]

Lapai

KRINTA lapai, kaip paukšteliai iškėstais sparnais,
Lyg ieškodami dar vietos, kur nukrist:
Palytėję vienas kitą suskamba liūdnai
Ir vėl krinta nusigandę, netikri…
[Daugiau…]

Beržas

APŠERKŠNIJĘS beržas stovi,
Šliejas prie tvoros,
Lyg nusvirusiom rankovėm
Sielvarte Pierrot.
[Daugiau…]

Topoliai

Ak, kiek kartų, kaip maldoj, šlamėjot,
ašarą ištraukę iš širdies,
jūs, pakluonių topoliai aukštieji,
jūs, sargybiniai vidurnakčio žvaigždės.
[Daugiau…]

Ąžuolas

Prieš šimtmečius įaugo mano šaknys šiton žemėn,
ir šimtmečių juoda audra jų neišraus, –
ar išdidi viršūnė tėviškės padangę ramią remia,
ar ūkanose prošvaisčių dairaus.
[Daugiau…]

Aš ir žalios pušys

Lenkite galvas, žaliosios pušys,
siųskite tyra maldą į dangų …
Aš vėtrų vėtra jaunas skraidysiu,
aš parymosiu vienas prie sutemų lango.
[Daugiau…]

Tėviškės kleveli

Stovi čia visą šimtmetį.
Begalinio švelnumo tavo šiurkšti žievė,
lapai tolydžio keičia savo spalvą:
nuo žalsvumo su auksiniais žiedsosčiais
ligi tamsaus kraujo spindėjimo.
[Daugiau…]

Medis

Dar visiškai nuogas
su išraizgytom šakelių gyslom juodom –
ten sunkiai pulsuoja juodas kraujas –
stovi prieš dangų,
paukščių gūžtas iškėlęs,
toks pilnas drebulio ir atkaklumo.
[Daugiau…]

Obelys žydi

Vaikšto obelys po nuometais baltais.
Vaikšto obelys – kaip motinos – žeme
vidury nakties.
Ko jūs ieškote?
Rugiais užžėlusių pėdų?
[Daugiau…]

Lapas

Pažiūrėk,
tas žalias klevo lapas –
Kaip delnas –
lūžtančiom linijom išrašytas.
[Daugiau…]