Goda

NEVERK, neverk, motule,
Ir neraudok taip kruvinai –
Ramus kalnely guli
Sūnus, užmigęs amžinai…
[Daugiau…]

Motinos legenda

TAIP džiaugsminga, šviesu, ramu –
Visa įlanka žydi kaip linas
Ir patetiškos valandos pinas
Iš manosios vaikystės namų…
[Daugiau…]

Našlaitis

PABODO man šis tuščias namas
Ir ilgos rūsčios dienos.
Nepalik manęs vieno, mama,
Nepalik manęs vieno!
[Daugiau…]

Mažoji motina

Niekur nemini jie tavo mažo vardo,
o esi tu, mano Motina, esi.
Niekur jie nemato tavo mažo vardo,
o šviesi tu, mano Motina, šviesi!
[Daugiau…]

Motinai

Motina, man saulė tavo veidą mena,
vargo raukšlės šviečia kaip žvaigždžių keliai,
visą šitos žemės klaidų kelią mano
tegu švies man tavo veido spinduliai.
[Daugiau…]

Tu nežiūrėk, mama, pro langą

Tu nežiūrėk, mama, pro langą
už horizonto taip liūdnai –
tenai neliūliuoja, ten neošia
žaliųjų marių žali vandenai.
[Daugiau…]

Motinai

Surasim vieną kartą nuostabų pasaulį, mama,
toli nuo žemės ir dienų tėkmės baisios.
Mes pastatysim mažą iš keistų gintarų laimės namą,
ir mums per daug bus neaprėpiamos šviesos.
[Daugiau…]

Motina

Tu niekad nemiegi.
Tu lauki kiekvieno
mūsų.
Tavo lango žiburys pamiršo
kaip užgesti.
[Daugiau…]

Gimtadienis

Žmogus – didžiausia žemėje vertybė,
Vardai ir nuopelnai – paskui…
Dėkojame tėvams, kad esame užgimę
Ir gaudom saujom saulę nuo dangaus.
[Daugiau…]

Ką pasakytų motinėlė

Dėl kraujo lašo tik motutė,
Kai susižeisdavom maži,
Mus glamonėjo, guodė, pūtė:
“Neverk, vaikeli, greit užgis.”
[Daugiau…]