Gėlės

ŠIĄ prietemą tylią, šią prietemą ramią
Žydėkite, gyvos, spalvingos ir kvapios
Bei nuostabios gėlės, ant vienišo kapo
Ir puoškit jaunystę priglaudusią žemę!
[Daugiau…]

Mirtis

NETYČIOM, nejučiom lašelytis,
Nei metalas gūdus stalaktituos,
Vienų vienas, apleistas, mažytis
Sudejuoja, kiaurymėn nukritęs…
[Daugiau…]

Lapai

KRINTA lapai, kaip paukšteliai iškėstais sparnais,
Lyg ieškodami dar vietos, kur nukrist:
Palytėję vienas kitą suskamba liūdnai
Ir vėl krinta nusigandę, netikri…
[Daugiau…]

Orientalė

MĖLIS tik ir auksas, tik skliautai ir smėlis,
Ir tyla nei amžinybe ošianti naktis…
Eina karavanas, slenka it šešėlis –
Nusitiesęs, nusidriekęs, kaip buitis…
[Daugiau…]

Vakaro tyla

RAMU, tik epušės visi lapeliai
Staiga pakyla ir smagiai
Plasnodami vėl nutupia negalioj,
Lyg pririšti drugiai…
[Daugiau…]

Atminimai

UŽ LANGO vėjas ir lietus smulkutis dulkia,
O aš vartau savo eilėraščius senus –
Atgyja valandos, ir taip gyvai ir smulkiai,
Jog nūn matau visus užgesusius sapnus.
[Daugiau…]

Buvo capri saloj

BUVO Capri saloj… Prie Tiberijaus vilos
Akmenėtu keliu greta slinkom pakalnėn
Ir jau žodžių pristigę, nusiminę ir tylūs
Mes pamatėme aiškiai, tarytum ant delno,
[Daugiau…]

Tu esi

TU ESI ta pakirdusio ryto
Aušrinės liepsnelė šviesi
Ir vidunaktį vėsų užkritus
Ant žiedo raselė esi…
[Daugiau…]

O miela

O MIELA, miela, tu man atleiski!
Galgi tai buvo mūsų dalis?..
Nerūpestinga, šviesi ir vaiski
Čia pat regėjos man laimės šalis…
[Daugiau…]

Dar niekad

DAR niekad taip žemė visa nežydėjo,
Taip niekada toly nemėlo šilai –
Lakštingalos suokė, upeliai klegėjo
Ir džiaugėsi džiaugės visi inkilai…
[Daugiau…]