|
-> O dangau! Sakyki, ar tu moki,
Susituokęs su nakties rimtim,
Išauginti žemėj žiedą tokį,
Kaip jaunystė su žydrom akim?
[Daugiau…]
Pamokos, pamokos, pamokos, pamokos
Nėra galo. Algebra, kalbos, rašto darbai.
Sėdi sau klasėje, nuovargis dvasioje,
Visi išbalę tartum grabai.
[Daugiau…]
Jų rankose žvakutės ledo saulėj dega,
ir teka šalto vėjo ašaros blakstienom;
po jų klumpaitėmis gėlėtom kietas gruodas skamba…
Mano maži draugai! Senos mokyklos sargas
variniu varpeliu jus šaukia žvarbią žiemą:
Sugrįžkite! Sugrįžkite atgal į šiltą kambarį:
čia jūsų laukia didelis geltono molio pečius
ir išpaišytas jūrom mėlynom, rudais kalnais gaublys,
ir mokytojas, ant lygios lentos raides išrašęs
ir šlamančias knygas atvertęs į nežinomas šalis…
Ir paukščiai iš margų kiaušinių kevalų linguoja
karpytom uodegom, lenktais sparnais ant siūlų palubėj;
ir trokšta pasisupti jūsų juoko vėjuje… Svajoja
skrajot aukštai ir niekad nepalikt žydros erdvės…
Sugrįžkite, maži draugai, sugrįžkit vėl – –
[Daugiau…]
Ko tvirtinot mums nuolat: mokslas reikalingas,
Mokslas jūs sunkiam vargui vaistas stebuklingas?
Ko žodeliais gražiausiais mus gundėt kas sykis:
Tamsuoli, eik prie knygos, tamsuoli, mokykis?
Ko siūlėtės jūs patys parodyt mums kelią,
Kuris naktį prašalins, duos giedrią dienelę?
Nusidirbę, nuilsę ir da prakaituoti,
Skubinome įgyti, ką žadėjot duoti.
Ir ištiesę prie jūsų mūs rankas pūslėtas,
Tarėme: ,,Kur tas mokslas, jūsų pažadėtas?
Duokite mums jį, broliai, mes trokštame jojo!”
Tąsyk jūs garsus klyksmas staiga apsistojo,
Kasžin kur išsislapstėt tartum niekadėjai
Ir žadėjimus jūsų išnešiojo vėjai…
[Daugiau…]
-> Mokykloj mums mokytojai kalbėjo:
Sfinksas – paslaptis; obeliskai, rodos, taip pat kažką reiškia,
poetams labiau tinkanti naktis, [Daugiau…]
Ar klaustukas tau patinka,
Kurs po raštą šokinėja?
Nuo smalsumo net sulinkęs
Baisiai narsiai klausinėja:
[Daugiau…]
O šauktukui viskas aišku –
Ten – blogai, o čia – gerai!
Jis retai po laiškus vaikšto,
Bet po laikraščius – dažnai…
[Daugiau…]
Nors geltonas – rašo mėlynai,
Kaip kačiuko iš Siamo akys –
Jis ne arbata, bet vardas – Čaj.
Pavardės, deja, nepasisakė.
[Daugiau…]
Kiek vaikų mokyklon bėga,
Kiek jų mina žvyrą, sniegą?
[Daugiau…]
-> Daug mergaičių, daug berniukų
Prie šakoto klevo –
Lygiai tiek, kiek penketukų
Penktaklasiai gavo.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai