|
|
Negana mano sielą verpetai
Benešiojo ir daužė keliais?
Ar ant veido daug ženklinę metai
Bent jau kartą nurimti neleis?
[Daugiau...]
Venkie, žmogeli, peikti ir barti
Šios žemės dainių, kai kanklės rauda,
Nes tu pamilsi jo psalmės kartį,
Kada suprasi ašarų naudą… [Daugiau...]
Jūsų tiek daug, kad nežinau, ką tarti…
Linkėti jums visokių dangiškų malonių,
o gal į tėviškės laukus ir klonius
seimą sušaukt ir nuoširdžiai išbarti.
[Daugiau...]
Išsisupus plačiai vakarų vilnimis,
Man krūtinę užliek savo šalta banga
Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis,
Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!
[Daugiau...]
Gimtąjį lizdą apleidžia
Mažas paukštytis išaugęs,
Jaunus sparnus išsiskleidžia,
Skrenda padange ir džiaugias [Daugiau...]
Slenka padangėmis debesys pilkos;
Slenka iš kur, nežinai.
Apgulė sielą mintys-vagilkos,
Griauždamos kaip kirminai.
[Daugiau...]
Pagundintos stygos, mikliai užlinguotos,
Atliepia nuo smuiko, net juda laukai;
Ir šokti išėjo, žiedais vainikuotos,
Baltveidės sesutės, bernužių pulkai.
[Daugiau...]
Ir vėlei tavo liūdno veido
Neberegėsiu aš ilgai!
Likimas vėlei nebeleido,
Kad slinktų mums išvien vargai.
[Daugiau...]
Užmigo žemė. Tik dangaus
Negęsta akys sidabrinės,
Ir sparnas miego malonaus
Nemigdo tik jaunos krūtinės.
[Daugiau...]
Štai laikas, kada, suvirpėjęs ant plono kotelio,
Gėlės smilkintuvas kvapus aplink skleidžia,
O vakaro vėjuj garsai, kvepalai sukas, žaidžia
Ir valsu liūdnu ilgesingą svaigulį kelia.
[Daugiau...]
|
|
Paskutiniai komentarai