Siaubas

NESTEBINA manęs, nejaudina manęs,
Ką tu esi įgijus laikinai,
Tik jaudina mane, tik gąsdina mane,
Ką tu esi praradus amžinai…
[Daugiau…]

Rauda

TEKA Nemunėlis
Liūdnas ir nusekęs,
Verkia našlaitėlė
Ašarom aptekus.
[Daugiau…]

Atminimai

UŽ LANGO vėjas ir lietus smulkutis dulkia,
O aš vartau savo eilėraščius senus –
Atgyja valandos, ir taip gyvai ir smulkiai,
Jog nūn matau visus užgesusius sapnus.
[Daugiau…]

O miela

O MIELA, miela, tu man atleiski!
Galgi tai buvo mūsų dalis?..
Nerūpestinga, šviesi ir vaiski
Čia pat regėjos man laimės šalis…
[Daugiau…]

Ilgesys

UŽEINA ilgesys, kaip viesulas į mišką,
Ir blaškos, draskosi baisus;
Nei baltos bangos, putų šmėklomis ištiškę,
Nusilpęs graibstos debesų…
[Daugiau…]

Skundas

ANT KALNO šilas, nei žalia šventovė,
Jaugusi rausvom kolonom į žemes,
Pamynęs žemės laimę nepastovią
Niūniuoja sau lakias ir nuostabias giesmes.
[Daugiau…]

Poeto dalia

ĮKOPSI tu sniegais apsvaigusion viršūnėn –
Giliai, giliai, tarpekliuose, kriokliai kvatos
Ir gailiai vėjai staugs nei pasimetę šunes,
Bet ten kiti kalnai akiratį užstos…
[Daugiau…]

Vakaras

UŽ VAKARO pravirusių varinių vartų,
Apgobus sunkų purpurą ant išdidžių pečių,
Skaisčioji saulė galvą nuovargio nusverta
Nuneš liepsnojančiu porfiro vieškeliu plačiu
[Daugiau…]

O kai visi

O KAI VISI atstums ir kai akmens
Nebeturėsi prisiglaust, tada prabilsi
Traškiu griausmu, pavasario vandens
Čiurlenimu, ir džiūgaut su arais pakilsi…
[Daugiau…]

Poetui

IŠSIŽADĖS tėvai, tauta išspjaus,
Draugai ir mylima apleis – pravirksi vienas,
Ir niekas nesupras, ir niekas neužjaus,
Kai eisi vienišas į klaidžią mėnesieną,
[Daugiau…]