Ilgesys

UŽEINA ilgesys, kaip viesulas į mišką,
Ir blaškos, draskosi baisus;
Nei baltos bangos, putų šmėklomis ištiškę,
Nusilpęs graibstos debesų…

Laukų žolynai plazda žemėn prisišlieję
Ir verkia skundžiasi kniūpsti;
Iš debesų skaisčiom čiurkšlėm į žemę liejas
Žaibų rūstybė per apsti…

Ūmai užeina – blaškosi, kvatoja, purto –
Nueina eisena rūsčia…
Širdis nuvargus ir tuščia

Pajunta vėl sugrįžtantį jo žingsnį kurtų,
Tarytum pilnas siaubo, sielvarto ir smurto
Bangas, viską nušluojančias, plačias…


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>