Kristaliniam karste

KRISTALINIAM karste, ir nublyškus, nugeltus,
O miela ir graži, kaip gyva!
Ir nėra, kas tave iš to miego prikeltų
Ir kas man atgaivintų tave…
[Daugiau…]

Partizano šermenys

RATU apstoję varnos krankia, pjaunas šunes,
Pasibaisėtinais isteriškais balsais
Suspigę, medžių blaškosi viršūnės,
O tujen vienas miesto aikštėje, rudens purve tysai…
[Daugiau…]

Mirtis

NETYČIOM, nejučiom lašelytis,
Nei metalas gūdus stalaktituos,
Vienų vienas, apleistas, mažytis
Sudejuoja, kiaurymėn nukritęs…
[Daugiau…]

Poeto mirtis

TU ATEINI galop, mano sesuo! Tai ką gi –
Pašelk, pasiausk mano svajonių pelenuos!
Jau nebaisi man tavo atšiauri viešnagė,
Ir be manęs šilai ir marios mėlynuos…
[Daugiau…]

Vėlynių godos

NUO pašiurpusių platanų miglos laša
Per aštriai karpytinius lapus –
Gedulotos našlės ir našlaitės neša
Chrizantemų puokštes į kapus…
[Daugiau…]

Goda

NEVERK, neverk, motule,
Ir neraudok taip kruvinai –
Ramus kalnely guli
Sūnus, užmigęs amžinai…
[Daugiau…]

Vėlinės

JOS BUVO rūškanos, sentimentalios
Tos paskutinės mano Vėlinės Kaune –
Su apšviestais nugeltusiais berželiais,
Su lapais čežančiais, su plaukiančia minia.
[Daugiau…]

Šiurpuliai

PAMATYSI – jėgos senka,
Senka jau išties,
Kai žmonos negyvą ranką
Jausi ant peties.
[Daugiau…]

Piliakalniuos

PILIAKALNIUOS, alkakalniuos aukurai tad smilko
Ir dangop dūmelis kilo virš žarų…
Tik kraitelį krovė, tik vėdino šilką
Anta didžio dvaro pulkas dukterų…
[Daugiau…]

Tą syk vėjas

TĄSYK vėjas auksą žarstė –
Žarstė rudenio lapus.
Keturiese nešė karstą,
Juodą karsta į kapus.
[Daugiau…]