->
Anapus anapus… Bet šaukia
toks šiltas vasarvidžio kvapas,
erdvė virš to lauko… prikimęs
nuo verksmo pempiukas paklydęs…
[Daugiau…]
|
||||||
-> Anapus anapus… Bet šaukia Devynios kulkos pro šalį lėkė, Ar žinot jūs, kad žemė kaip žmogus – I Ir aš tikiu į didįjį evangelistą mirtį. -> Tu troškai turėti savo upę: I Žaliame vandeny Mano upė artėja į mirties jūrą. Mes gimėme vieni, tačiau ramybė buvo mums neįdiegta. Kada sudegs diena ir žingsnis -> Tik vieną naktį aš gėrėjausi pavasariu |
||||||
© 2024 Eilerasciai.lt - poezija, eilės, eilėraštukai, eilėraščiai. |
Naujausi komentarai