Tą syk vėjas

TĄSYK vėjas auksą žarstė –
Žarstė rudenio lapus.
Keturiese nešė karstą,
Juodą karsta į kapus.

Lapai pakasti ir auksas…
Aiman! gležna ir trapu!
Kažkieno ten neša džiaugsmą
Keturiese į kapus.

Tik staiga ištryško šauksmas,
Lyg šaltinis pro lapus: –
Kur jūs nešat mano džiaugsmą
Keturiese į kapus?..

Keturiese tąsyk svarstė, –
Kaip gyvenimas trapus…
Ir užkasę juodą karstą
Grįžo rūstūs iš kapų…