Sužeistas kareivis

Tu žiūri, plačiai pravėręs skaudančias akis,
pro aprūkusį vagono langą:-
vilnija laukuos javų auksinės bangos
ir sužvilga miestai klony, saulės nušviesti…
[Daugiau…]

Virkdo vėjas

Virkdo vėjas Vėlinių vėles.
Vasarėlė mirė per anksti…
Mes po tankais guldėm galveles,
Ištaškyti mes, nepakasti.
[Daugiau…]

Jų veltui lauks

Aplinkui žemę eina
Pasvirę įkypai
Medinių kryžių eilės, –
Kapai, kapai, kapai…
[Daugiau…]

Mes eiliniai

Po padange nuo dūmų baisia
Gęsta akys… Kaip žvaigždės gūdžiai.
Lyg stiklai – šaltose akyse
Krūpsi krūpsi gaisrų atspindžiai.
[Daugiau…]

Tavęs aš laukiau

Debesys sunkus saulę užėjo,
Dienelė apsiniaukus.
Skrenda laiškelis nuo brolužėlio
Iš juodo karo lauko.
[Daugiau…]

Nelauktoji

Stovėjom tylus ir išbalę –
Lyg pikto kero užburti.
Tai ji, nelauktoji, pro šalį
Mums prašliaužė – visai arti.
[Daugiau…]

Kodėl tyli žemė

- Pasakyk, mamute, kodėl žemė tyli?
Kodėl tyli žemė dieną ir nakčia?
Žvaigždėms nesiskundžia, saulei neprabyla,
Kad krūtinę slegia jai sunki kančia.
[Daugiau…]

Audros paukštis

Ligi žemės linksta pušys. Vėtra spiegia.
Raganos undinės žiaurią puotą kelia –
Kas budės prie lango naktį šią bemiegę?
Kas išdrįs keliauti viesulingą kelią?
[Daugiau…]

Tėvelis miega

Kam žvakės dega nesutemus?
Kodėl taip širdį gelia?
Kam budi baltos chrizantemos
Prie miegančio tėvelio?
[Daugiau…]

Kas žinojo?

Ant apleistos paletos
Nenudžiūvę dažai –
Kas žinojo, kad vietos
Tau tereiks tiek mažai?
[Daugiau…]