->
Per antkapį, per kapą šaltą, akmeninį
Matau nežinomus veidus, akis, rankas.
Matau sugriautus jų namus ir jų tėvynę,
Kurion jau niekas neparves.
[Daugiau…]
|
||||||
-> Per antkapį, per kapą šaltą, akmeninį Artėja audra. Pikto vėjo Nudažykite mano plaukus juodai prieš mirtį, Augintinio dalia kaip bado duona -> Dabar tiktai dabar Mano broliai kelionėj pavargo. Žemė kieta. Ar tu stovėsi šalia manęs kaip atspindys Išbalę debesys plaukia virš miesto griuvėsių. Mudu piešiame vaiko veidą ant pirmojo sniego. -> Juodi valdininkai mirties salonuose |
||||||
© 2021 Eilerasciai.lt - poezija, eilės, eilėraštukai, eilėraščiai. |
Naujausi komentarai