Rytys

PASKUTINJ saldų snūdį snaudė rytas –
Nei žolytė, nei lapelis nejudėjo –
Vortinkliukuose raselės apvalytės
Gijeles įtempusios vos bekabėjo…
[Daugiau…]

Kalnuose

VIS KOPT, kaip paprastai kalnuosna kopiant
Mus stumia ta aitri, svaiginanti aistra
Pakilt virš visa ko, pakilt dangopi
Ir žvelgti išdidžiam godžia akių kaitra,
[Daugiau…]

Tu vis

TU VIS, žmogau, eini erškėčiais, usnėm..
Ir nuostabu! tu žemės kryžių pats imi:
Nešies krūtinėj širdį nepaklusnią
Ir aidi tavo aimana kimi…
[Daugiau…]

Akys

NUOLATOS tau akys nuo žemės nusprūsta
Tau ši žemė svečia –
Amžinai krūtinėj blaškosi ir gūsta
Ilgesys ir kančia…
[Daugiau…]

Ir gyvatės gėluo

MUS vis gelia gėla, it gyvatės gėluo,
Ir jos nuodai gyslose kraują stangina –
Mus svajonės apvils ir mums laimė meluos,
O troškimai mus kalins žiauriai prirakinę…
[Daugiau…]

Ratelis

TAI BUVO sapnas, bet taip anei sapne
Nebūna ir nebeįvyksta niekad,
O laiko bėgyje tatai palieka,
Lyg šviesus krislas žibėti pelene…
[Daugiau…]

Nuostabi diena

O NUOSTABI diena! Lietaus būriai
Skubėdami viens kitą vaikė…
Kasdieniškai, šykštuoliškai, žiauriai
Išdžiūvęs senis svarstė laiką.
[Daugiau…]

Serenada

KAI nublykšta skliautai ir dar vien tik vakarė
Kaip sidabro drugelis plasnoja viena,
Sušiurena platano šakelės nukarę
Ir iš tolo atplaukusi meilės daina…
[Daugiau…]

Lemtis

NUOLATOS ji ateina puošni ir pikta,
Nebylė, kaip naktis, ir juoda, aksominė:
Tik boluoja graži alebastro kakta,
Nuostabi alebastro kakta ir krūtinė.
[Daugiau…]

Skausmas

TU MANE sekioji nuo pačios vaikystės,
Lyg šešėlis, lyg šunelis įkandin –
Mėčiau pėdsakus norėdams, kad paklystum,
Ar krante paliktum, pasileidus vandenim!
[Daugiau…]