|
-> Ateina pranašas per sadukėjos girią,
o kelias ilgas ir gilyn vis eis –
o džiaukis tu, Siono dukterie, užmiršus žemės myrį,
ir veidą puošk, paleidusi kasas, ir stuomenį juodais plaukais.
[Daugiau…]
Viršum klonių, kur žydi ramunė
ir linguoja kvepėdamas kmynas,
viršum miestų, homora kur tūno,
viršum marių, kur jachtos skandinas,
[Daugiau…]
Aš matau tavo šviečiantį veidą
tyliame liūdesy –
kas paseks man be žodžio, be aido,
kas esi, kas esi.
[Daugiau…]
Kur mano moterys, o kur apaštalai,
o kur laiveliai, kur tinklai,
kokiose giesmėse, kokiuose raštuose,
kokioj gyvenimo pekloj, –
[Daugiau…]
-> Aš žinau, aš žinau tavo mitą,
tavo mitą pasaulis užmirš –
Aminadabo duktė Sulamita,
be tavęs kas per amžius nemirs?
[Daugiau…]
Aš pasiklydęs klaidžiojau Efratoje
ir atsigert mažos upelės neradau –
ir girių gilmenys ir laukų lygumos sausroj žaliuot priprato jau,
o aš murmėjau, ko ne duona – mano nuodėmės, ko Tavo meilė, Dieve, ne vanduo.
[Daugiau…]
Iš giesmės pavasario žilvičių,
iš bitelių dobiluos dūzgimo,
saulės veido, akių lino žiedo
nežinoma siela buvo gimus.
[Daugiau…]
Iš ko tave pažint,
šventoji Jeruzolima,
kas tau, charakteringa,
kas pripuolama,
[Daugiau…]
Aš savo verkiančios širdies
užmirštas Abraham a sancta Clara,
su nuodėme nuduodu gera, be nuodėmės
nuduodu bloga ir negera.
[Daugiau…]
-> Numesiu paskutinę nuodėmę,
į tyrą vandenį nusimazgosiu –
ir guodžiamas ir nebeguodžiamas
visą gyvenimą graudžiai raudosiu.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai