Šiaurinio dangaus iliuzija

Vienąkart
Aš kaip lapkričio medis
Nusimesiu visus lapus:
Neapykantą ir džiaugsmą,
Sielvartą ir miražą,
Baimę ir valią, –
[Daugiau…]

Šiaurės vasaros

Kelia vidudieniai smilgą ir svėrę.
Tolimas kelias – ligi nakties.
Greit ant beržo kaktos – iš upės išnėręs –
Vakaras mėlyną ranką uždės.
[Daugiau…]

Lapas

Pažiūrėk,
tas žalias klevo lapas –
Kaip delnas –
lūžtančiom linijom išrašytas.
[Daugiau…]

Gubos

Rugio gubos šokiui sustoję
Ant kalvos, ties lanka palyta.
Atsimerk! – kad, saulėlydžiui grojant,
Gubų šokį ražienoj matytum.
[Daugiau…]

Bėkit, bareliai

Griežlė suklinka ir verkia ilgai savo suplėšyto lizdo
O rugiai gula ir gula baltu šešėliu, –
Bėkit, bareliai.
[Daugiau…]

Malda žemei

Žeme Žemynėle, atliūliuok
Baltaisiais rugių laukais.
Žeme Žemynėle atsiūbuok
Verkiančiais mano beržais.
[Daugiau…]

Ant aukšto kalno

Devynios kulkos pro šalį lėkė,
O ši dešimta – brolį paguldė.
Kur krito galvelė – rožė žydėjo,
Kur kraujas pasruvo – šaltinis tekėjo.
[Daugiau…]

Aš – tavo

Aš – eglė tavo tylinčių miškų.
Aš – gyvas lašas tavo upių srauto.
Dainuojanti smiltis, prie žiemkenčio prigludus,
Sušildyta jo ištvermės ir kraujo.
[Daugiau…]

Neringos pušys

Jos eina ir eina –
Per Neringos klampų smėlį,
Palinkusios nuo vėjo vakario,
Aukštos, bežadės ir bešakės – pušys –
Su išsiūbuotom viršūnėm,
Su audrų nenumaldomo gausmo ir žuvėdrų
Verksmo našta. –
Kaip senos pažaliavusio vario statulos,
Kaip didžiulė, tyli, įtempta minia –
[Daugiau…]

Prie strėvos

Pabudau iš gėlos kaip iš miego,
saulės laikrodžiams mušant vidudienį.
Ir miestas, nematomas niekam,
pasitiko – lyg praregėjimas.
Čia eglių gotiškos bonios,
drebulių mirguliuojančios arkos
Kiekvieną rūpesčio aiženą
tyla ir meile nugludina.
[Daugiau…]