Bėkit, bareliai

Griežlė suklinka ir verkia ilgai savo suplėšyto lizdo
O rugiai gula ir gula baltu šešėliu, –
Bėkit, bareliai.

Ir varpų nuleistos galuos tiesias po dalgiais,
Ir žemė svaigiai pakvimpa vasara ir namais, –
Bėkit, bareliai.

Tarp išsekusių vasaros upių
Ir žąsų pulkais atplaukiančio pievų rūko, –
Bėkit, bareliai.

Lig devynių pakirdusių aušrų
Nuo sugrubusių mūsų rankų, –
Bėkit, bareliai.

Pro griežlės suplėšytą lizdą,
Pro rugių sugulusį baltą šešėlį,
Bėkit, bareliai.