Malda žemei

Žeme Žemynėle, atliūliuok
Baltaisiais rugių laukais.
Žeme Žemynėle atsiūbuok
Verkiančiais mano beržais.

Šventą ugnį saugosiu – tyli –
Girių ir naktų žalioj gelmėj… …
Ir liepsna man veidą užgaus…
…Ir liepsna bandys lyg paukštė skrist.

Devyniais vingrių šakų žalčiais
Ąžuolas man virš galvos budės.

Žeme Žemynėle tebūnie
Tavo duona mums – saldi, skalsi.