|
-> Kinta sapnas ir tikrovė –
Buvo kitąsyk šventovė…
Ji viduralky stovėjo,
Atsitvėrusi nuo vėjo
Nesugriaunamais šulais,
Amžių amžiaus ąžuolais…
[Daugiau…]
Šios pakalnės vytis Badas –
Senas kerdžius, amžių vadas…
Liesos lūpos jo – nežadas –
Amžius dėvimą jo skraistę
Amžių ašaros aplaistė…
[Daugiau…]
Visa, kas išaušo kaip svajonės gyvos
Ar kaip džiaugsmo liepsnos, lakios ir vėlyvos
Rūtos ir žibutės, ir margi jurginiai –
Visa tu, nelabas likime, pamynei…
[Daugiau…]
Neverk, kad siauras šios pakalnės ratas,
Kad žemės širdys ilgisi ir kali,
Kaip aklas vergas, amžino nematąs
Ar jau išskleidęs jam seikėtą dalį…
[Daugiau…]
-> Motina žeme, kryžiais nustatyta,
Įžiebė amžiai amžiams tavo rytą.
Amžių pusnynus tvėrei tu, žiemkente,
Kai tavo pilį amžių vargas rentė…
[Daugiau…]
Kai sužalo dirvos, pievos,
Kai sužydo vyšnios, ievos,
Tarsi raganos užburtas,
Augo, tarpo mano turtas –
Dvi lyselės su ežia
Mano motinos darže…
[Daugiau…]
Ne mirksnio liepsnai tavo kanklės, broli!
Jų kerui skirta garbinti visatą,
Kur amžiai terpia į mįslingą ratą
Būties sodus ir žemės tyrų molį…
[Daugiau…]
Dienų audėjas dosniai teikia,
Ko žemės valandai prireikia –
Jis duoda obeliai žiedų,
Perkūno trenksmą audros dienai
Ir siunčia vyturį rugienai,
Ir bitę lepina medum…
[Daugiau…]
I
Slaugia vėjas, audrą varo…
Klaikiai rėkauja gaidys…
Kad nemerktų mano baro,
Kas jos siaubą sustabdys!
[Daugiau…]
-> Pūgos užbarstytas ir viesulo šluotas,
Vis tiesias, vis klojas takelis vingiuotas –
Kalva ir pakalnės žaliuojančia pieva,
Per retą beržyną, pro vienišą ievą,
Pro dyklaukius, pelkes, per pilkas rugienas,
Daugybės klajūnų pramintas, bet vienas…
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai