Į jūrą

Į ją, į jūrą šaltas vėjas neša
mane, pakilusį nuo žemės dulkių, lašą.
[Daugiau…]

Vakaro varpas

Žemės prieblandoj baltų dienų ieškojau,
neradau,
o po kojų krito gėlės, o po kojų
sidabru sutviskusių žvaigždelių kritu daug.
[Daugiau…]

Praeina metai

Praeina metai, kaip šešėliai nykūs,
praeina metai, kaip šviesi žvaigždė, –
tik tu, tik tu su baime juos sutikus,
tik tu lieki, silpna žmogaus širdie …
[Daugiau…]

Žemės užmirštajam

Kur tu ėjai, ten blankios pėdos liko,
kur tu buvai, tik sapnas, praeitis,
kur tu eini, ten žvaigždės ir vainikai
tavas dienas ir tavo vardą nusagstys.
[Daugiau…]

Kelionės elegija

Nuo jauno rytmečio lig rytmečio jis eina,
nuo juodo vakaro lig vakaro tamsaus,
ir kai apglobs naktis jo paskutinę žingsnių dainą, –
kita diena kitam krante jam, nebegrįžtančiam, išauš.
[Daugiau…]

Dainius

Po baltu nuometu žaliam gegužy
ties mano langu dvijen vyšnios lūžo,
kaip dvijen seserys greta,
pas mano langą lauko obelėlė
sunkaus žiedų vainiko nepakėlė,
kaip motina, kaip motina balta …
[Daugiau…]

Keleivio malda

Priglausk mane, audroj priglaudęs paukštį,
dangaus ir žemės Prieglobsti, priglausk,
prie ko vidur tamsios nakties aš prisiglausiu,
kai vėtros aukštą uosį lauš.
[Daugiau…]

Šaltinis

I

Saulė. Tvaikas. Dulkės. Ir šešėliai.
O kažkur toli varpelis sidabrinis…
Ieškai jo, kad širdį tau nustotų gėlę,
ir randi: kaip ašara – šaltinis.
[Daugiau…]

Žmogaus kelias

Pasaulį tu, žmogau, kraujuos panėrei,
pasauly tu žvaigždes užgesinai,
ir nuo tavęs į girią bėgo baisūs žvėrys,
kai tujen motinų ir kūdikių žudyt ėjai…
[Daugiau…]

Dangaus dovanos

Dangus vidudienį tau šviesų davė
ir laimės sapną ir nakties kelius,
jo vakarinė tavo širdį žavi
ir jo girdi tu ryto paukštelius.
[Daugiau…]