Tik po audros

Tik po audros vėl šviečia saulė,
tik po audros graži ateis
diena į sutremptą pasaulį
po rūškano dangaus skliautais.
[Daugiau…]

Būsimoji diena

Viršūnių pasakoj tavęs aš neregėjau
ir neradau žaliojoj lygumoj,
o tu eini kaip sapnas, kaip šešėlis, tu kaip vėjas –
dainuodama ir šokdama linksmai.
[Daugiau…]

Likimas

Mačiau griuvėsius koliziejaus,
mačiau aš mirusias žemes,
mačiau aš mumijas muziejuos –
o buvo gyvos jos kaip mes,
[Daugiau…]

Žemčiūgų mylimoji

Kaip šviesus anemonas žydėjai
ir buvai tu kaip saulė graži,
karalaičiai tau sostus žadėjo,
o tu jiem vis kartojai: “Kaži…
[Daugiau…]

Melas

Kažkas tarė: šis pasaulis serga … – Melas! –
Netikėjau. – Ne! Ne! Ne! – šaukiau.
O kasnakt jis blaškėsi išbalęs
ir kasdien vaitojo vis, klaikiau.
[Daugiau…]

Neregio elegija

Aš pasaulio šviesios karalijos
nemačiau niekada, niekada –
juodos rožės ir juodos lelijos,
ir daina vyturėlio juoda.
[Daugiau…]

Klajūnui

Buvo naktys sidabrinės,
buvo šviesūs vakarai,
o neguodžia nieks krūtinės –
sau išeidamas tarei…
[Daugiau…]

Žemė ir dulkės

Žydi ramunėlė
baltu žiedeliu …
Žeme, tau žydėti
tūkstančiai gėlių.
Dulkė Dievo rankoj,
žeme, tu esi,
Dulkės mūsų dienos,
dulkės mes visi.

Žiburiai

Kur eisi, keleivi, kai žaros užblėsta,
kai apsupa žemę juodi vakarai:
nei lauko trobelės, nei kaimo, nei miesto
toli nesušvis tau kely žiburiai.
[Daugiau…]

Gyvenimo nostalgija

Praeis pro mus procesija aušrinių,
praeis pro mus, ir niekas nežinos,
ar bus ten vakaras, ar švies ten žvaigždės sidabrinės,
ar gaus varpų malda, kaip gausdavo kadais kalnuos.
[Daugiau…]