Pilnatis

Kokios naktys didžiulės, ir žalios, ir kvepiančios būna!
Upėj spindi kaip peilis šviesa nerami ir skaudi.
Aš brendu per rasas, pagal ūžiantį, žalią malūną,
Į tą naktį, kuri nebesutelpa mano širdy.
[Daugiau…]

Melancholija

Lelijų linijoms lengvoms prilygt gali,
O, melancholija šio vakaro tyli.
[Daugiau…]

Aš nieko nežinau

Aš nieko nežinau, aš nieko neturiu,
Brendu per tuštumą be jokių žiburių,
Ir vien tiktai vanduo man kalba apie tai,
Kad reikia pagaliau pradėt gyvent rimtai.
[Daugiau…]

Gėlė

Ieškau džiaugsmo – auksinio skatiko,
Nes plaukiu liūdesy, kaip žuvis
Vandeny. Man gėlė patiko,
Nusiskyniau. Bet ji nuvys,
[Daugiau…]

Vakaras

Vakaras. Nereikia nieko,
Tik sėdėti ir žiūrėt,
Kaip ta saulė mus palieka,
Ir lyg vakaras žėrėt.
[Daugiau…]

Mėlynos gėlės vakare

Nustebę žiūri akys pilkos:
Iš dugno, iš labai giliai,
Kaip žuvys, išplaukia vosilkos,
Liūdnos mėlynės gabalai.
[Daugiau…]

Atradimai

Aš ieškau, nieko nepametęs.
Randu žodžius, randu rimus.
Džiaugiuos, kaip geležėlę radęs.
Aš vaikštau vienas, neramus,
Neprijaukinamas, kaip katės.

Erdvė ir laikas

Kaip vaiduokių laivo kapitonui,
Kaip medūzai, mirštančiai ant kranto,
Man prailgsta lėtas žemės laikas.
O sena erdvė akim ledinėm
Seka liūdintį mane.

Skenduolė

Merga pavargusiom spalvom
Saulėlydžio ugningas garbanas,
Jo liepsną lyjančią pagarbinus,
Į jūrą skęsta negyvom
Akim, virpėdama pasineria
Į gailiai giedančius dažus
Ir jaučia didelio akvariumo,
Kurs nori mirti, pirmą nerimą,
Ir glosto bangą rankos neriamos,
Ir tyška vakaras gražus.

Verčiau sužaistume

Tu negerai padarei
Šapranauskai.
Galėjai sau patraukti sausas plaukti
jaunas ir gražus
kur nors į Braziliją
bliamba
pro atogrąžų miškus
kur mergos šoka siautulingą sambą
Vilnele bėk į Viliją –
[Daugiau…]