Kam?

Kam atėjai šiandien į pilką žemę, kūdiki?
Kam nešviesa žiauri turės paliesti mėlynas akis?
Juk visos tavo kūdikiškos mintys ir svajonės
pirmų žaislų sudužime numirs:
[Daugiau…]

Karalius

Gyveno kartą nelaimingas, vienišas karalius:
Turėjo jis didingus, neįspėjamus planus,
Bet patarėjus ir ministerius
Labai mažus.
[Daugiau…]

Damai “par ekcellence”

Kažkaip tave prisiminiau,
Nors tu esi nutolus.
Gyvenome kadais kaip giminės,
Kaip seserys ir broliai.
Miškan uogauti ėjome,
Prie ežero taškytis.
[Daugiau…]

Priešingais keliais

Kas tau, miela, sakyti galėjo,
Kad pavasario monai ne mūsų?
Jau gana. Išklajojau alėjas,
O šį vakarą liūdnas pabūsiu.
[Daugiau…]

Agonija

Įsirėmė naktis krūtinėn stačiai
Ir plėšo kūną liesą.
Išaugo rankos – ilgos, ligi lango,
Ir nuraškyt Sietyno tiesias…
[Daugiau…]

Daina agonijoj

Buvo žemė baltuos tualetuos,
Buvo vakaras mėlyno veido.
Tasai vakaras baisiai iš lėto
Pirštus geliančius dūšion suleido.
[Daugiau…]

Rauda

Saulės neatlaikiau:
rankos pavargo.
Teka upės ir gatvės
raudonos ir tirštos
į naktį.
[Daugiau…]

Dedikacija

Tiems, kurie buvo…
Buvo kaip sodai, giria, beržynai šiaurėj
ankstyvą pavasarį, sniegui tirpstant.
Buvo kaip paukščiai, paukščiai vėjuje ir debesyse.
Buvo kaip smėlis, grūdai. Kaip kadugio dūmai.
Žydinčio riešuto šakos ir žalio rugio želmuo.
Buvo tyla.
Buvo žingsniai ir juokas, ir saulėn pakeltos akys.
Rasa ant blakstienų.
[Daugiau…]

Išsipildymo psalmė

Vėjas neša degėsių ir dūmų tvaiką.
Vakaro akys tamsiai mėlynos, liūdnos.
Miesto sode išdėliojo Monsieur LeMort marionetes –
kareivius platanų pavėsyj ir žaidžia žaidimą:
lėlių laidotuves.
[Daugiau…]

Terra incognita

Mėlyno sniego žemėje medžių nėra:
tik medžių šešėliai ir medžių vardai,
parašyti niūraus atsiskyrėlio aklųjų raštu.
[Daugiau…]