Raudos

1

Aš apieškojau visą namą –
Lova paklota ir skobniai tušti.
Aš apieškojau visą lauką –
Jokios brydės! Kaip siena – kviečiai aukšti.
Aš apieškojau visą girią –
Krūpčiojo papartynai ir eglės dejavo.
[Daugiau…]

Tikrovė vaikystės detalėj

Keliaukit, lygumos,
nes jūsų laukia tie, kurie šiandieną gims,
ir jūsų laukia tie, kurie šiandieną skirsis,
kaip skiriasi nuo kranto atlauža maža,
kaip skirias kūdikystė nuo jaunutės motinos.
[Daugiau…]

Mano gyslos tau yra stangrios

Maldų knygos rūdija.
Kiekvienas puslapis sunkus kaip įkaitintas metalas.
Jeigu jų daugiau neatversiu, kaip kalbėsime?
[Daugiau…]

Džiaugsmas, senasis liūdesio apaštalas

Tu ateini, senas liūdesio apaštale,
dulkėtom kojom. Namų ieškoti?
Tau nėra vietos žemėje
ir nebuvo Paskutinėj Vakarienėj;
tave persekioja
amžinas mūsų bičiulis liūdesys.
[Daugiau…]

Kad mano kraujas būtų tavo žaizdose

Priartėk, nors nelaukiu.
Aš tik pavargęs. Laukimas mane išvargino.
O norėjau būti kuo arčiausiai Tavęs,
kad mūsų neskirtų jokia kūno žaizda,
kad kraujas Tavo žaizdose būtų mano.
Bet aš pavargau
ir negaliu iškentėti jokios žaizdos,
jokio kraujo lašo.
[Daugiau…]

Sala ir paukštis

I

Norėjau gyventi – o mirštu.
Norėjau kalbėt – o tyla.
Paukštis krisdamas sminga
kaip strėlė ties mano sala.
[Daugiau…]

Neišlaikomas svoris

Neišlaikysim žemės ir svajonių,
neišlaikysim jokio medžio šešėlio
ir mirsim neseniai atėję,
tik už save ir žemės dalį atkentėję.

Netikėjimas

Nebeieškokime –

mes nieko nesurasime:
nei žemės, nei pavasario,
žaliom raidėm užrašomo,
[Daugiau…]

Ar aš galiu?

Ar aš galiu išeit iš žemės,
kad žemė – liūdesys?
Ar aš galiu išeit iš žemės,
kad aš – to liūdesio dalis?
[Daugiau…]

Skausmas

Norėjau aš priglausti visą žemę
su lobiais: auksu ir anglim,
bet dienos buvo neįžvelgiamai užtemę –
išroviau skausmą su šaknim.
[Daugiau…]