Gruodis

Sutikau šį rytą gruodį.
Kur skubi, kur šitaip skuodi?

Kur ant balto žirgo skrieji?
Tuoj Kalėdos, tuoj Naujieji.
[Daugiau...]

Mano rainis

Vaikai kieme po sniegą
Bėgioja tekini,
O mano Rainis
Miega,
Atgulęs pakrosny. [Daugiau...]

Ratelis

ATOKAITOJ žibutės kalės,
O dar juodo, dar pilko lankai,
Bet dainuodami ėjo ratelį
Viso kaimo subėgę vaikai.
[Daugiau...]

Pasaka

VĖL TU mano kerinti tikrovė, –
O tavęs taip trokštu!
Ten ant marių krašto stovi
Gintariniai bokštai.
[Daugiau...]

Poezija

TAI VAKARAS, tai mariose prigesęs,
Tai slibinas, užčiaupęs degančius nasrus,
O kasa žemę nekantrus Pegasas
Ir kremta žalvario žąslus…
[Daugiau...]

Vaikai

Vaikai mes amžių upės žydinčioj pakrantėj,
vaikai pasaulių girios glūdumoj –
pasibaigs vidudienio didžioji šventė,
kas liks tuščioj pakrantėje, kas grįšime namo?
[Daugiau...]

Rudens vaikai

Kai ateina minkštas ir švelnus pavasaris
ir tartum maži stebuklai kalas pumpurai,
aš esu praėjęs žalią vasarą
ir matau, kaip žaidžia pakelėse rudenio vaikai.
Nesikalkit! Nesikalkite, žiedai, į saulės šviesą:
verčiau likite žalsvom dėmelėm ant šakų, –
į jūsų bundančią ir bręstančią gyvybę tiesia
rankas būriai rudens vaikų.

Nubudimas

Kiekvieną rytą mano nubudimas
Gražus kaip pasaka. Ir aš nebegaliu
Žinot, iš kur dangus šviesos tiek imas,
Iš kur tiek saulėj aukso spindulių.
[Daugiau...]

Pajūrio vaikai

Mes gyvenom prie jūros tada,
Du geri, du laimingi vaikai.
Palikti vandenų ir šviesų globoje,
Palikti vienudu amžinai.
[Daugiau...]

Pasakų sakalas

Norėčiau sakalo. Balto
kaip Arktikos sniegas.
Tojo – nykstančios giminės
Kanados šiaurėje. Kuriuos vagia
ir veža slapta į arabų
didikų rūmus. Ir miršta jie
ilgesingai ir skaudžiai,
nebematę daugiau nei šiaurės
pašvaisčių, nei sniego.
[Daugiau...]



Puslapis 1 iš 9123456789