Lotofagų šalis

Neatsargios auklės seka jiems lopšy pasakas apie saldžiąjią Lotofagų šalį, ir jie vaikystę praleidžia kaip sapne, laukdami valandos, kada galės leistis į tolimą kelionę.
Kaip lopšys supa juos laivas švelniose nereidžių rankose (dievai palankūs tokioms kelionėms), ir kaip lopšiai linguoja kupranugariai, eidami nuo oazės prie oazės.
[Daugiau…]

Dovanos

Koks stebuklingas palikimas!
Koksai nepaprastas likimas!
Man mūzos neša dovanų –
Neišsipildančių sapnų,
Neišsibaigiančių troškimų,
Ir vandenyno balsą kimų,
Ir laimę, – ji dar neatėjo, –
Ir laivo burę, pilną vėjo.

Didis įvykis

Didį įvykį, brolyti,
Teko šįryt man matyti…

Aš stebėjau, kaip katelė
Apie klėtį gaudė pelę…
[Daugiau…]

Mes nulipdėm sniego senį

Mes nulipdėm sniego senį,
Sniego senį – Besmegenį.
Na, o Senis Besmegenis –
Nesmagu, vaikai, be senės
Mes nulipdėm seniui senę,
Kaip ir senis – Besmegenę,
Na o Senė Besmegenė
Sau anūkų užsimanė,
Mes papustėm delniukus
Ir nulipdėm anūkus.

Senelis Šaltis

Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,
Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais,
Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom…
[Daugiau…]

Rogutės

Pasidirbau
Gražutes
Tvirto medžio
Rogutes.
[Daugiau…]

Snigo prisnigo

Snigo, prisnigo, – nematyt takelio.
Kas papuoš eglutę vidury miškelio?
Striksi kiškutis prie žalios eglutės,
Kopūstėlio lapą sega ant šakutės.
Šviečia nykštukai takelius žibintais,
O varpeliai ledo paukščiams išdalinti.
Skamba po girią, aidi po lauką,
Eikim prie eglutės, jau senelis laukia.

Laiškas Kalėdų Seneliui

Kalėdų seneli, gero tau kelio,
Daug linksmų, gerų dienų.
Tau rašau aš šį laiškelį
Primenu, kur gyvenu.
Nuvaliau nuo tako sniegą.
Ne bėda, jei naktį snigs…
Mano sargis – jis nemiega
Prie vartelių pasitiks.
Klaidžioti ilgai neverta,
Maišas, aišku, kad sunkus.
Aplankyk mane iš karto,
O vėliau – kitus vaikus…

Eglutė

Eglutę parnešiau iš miško
Eglutei ašara ištryško.
Suskubom nešti žaisliukus,
Dabinti snaigėm spygliukus.
[Daugiau…]

Kaip manai, kur eglutės namai?

Kaip manai,
Kaip manai,
Kur eglutės
Namai?
[Daugiau…]