Piliakalnių balsas

Kas skaudaus negirdi mūsų žemės skundo,
kas maldos nesiunčia, siekiančios žvaigždes,
nepabus jis kito ryto saulei bundant,
ir dangus jo balso niekad negirdės…
[Daugiau…]

Kas iš nakties ateina…

Kas iš nakties ateina – naktį neša,
kas iš mirties – tik juodą mirtį lems
ir balto rytmečio rasos auksiniam lašui,
ir milžinų ir viešpačių keliams.
[Daugiau…]

Paskutinis pasmerkto myriop žodis

Aukščiausio Tribunolo ponas pirmininke, ponai
aukštieji pareigūnai, ir laisvi piliečiai, ir kalėjimo sargai,
tautos įstatymų pavestas jūsų galiai ir malonei
brangiai apmokamojo posėdžio jums neužtęsiu perilgai.
[Daugiau…]

Epitafijos

Kur tavo laimė

Tau palikau aš miestus turtingiausius,
kasyklas aukso, naftos, geležies!
Kur tavo laimė? O kur tavo laimė? – klausiu.
Kokį į kapą turtą tu nešies? ..
[Daugiau…]

Mes kaip žiedas

Mes kaip žiedas, mes kaip rugio žiedas –
plauks rugiai, išplauks ir vėl žydės.
Mes kaip žiedas, mes kaip rugio žiedas,
šlamant lapui ir paukšteliui giedant,
paklausykim plakančios širdies.
[Daugiau…]

Rubajatai

Tavęs nebus

Ateis pavasaris, žydės žilvičiai ir klevai – tavęs nebus.
Ateis duktė, ateis sūnus, ateis kiti, kur tu buvai – tavęs nebus.
Per žydrą dangų saulė kops ir mėnuo patekės – tavęs nebus.
Kaip vandenio, kaip vandenio žmonių daug nutekės – tavęs nebus.
[Daugiau…]

Ugniavietė užgeso

Ugniavietė užgeso.
Išblėso pelenai.
O paskutinis mirštančio klajūno žodis
klajoja amžinai.
[Daugiau…]

Evoe

Numirėliai vėl pradeda su manimi bendrauti,
ateina per sapnus ir šoka ir gyvena,
ir keikiasi, ir meldžiasi, ir garbina auksinį jautį,
ir gieda verkdami visų šventų osanną.
[Daugiau…]

Ant tavo kapo

Aš atėjau ant tavo kapo
ir žiūriu baltas gėleles:
koks paukštis atnešė jų sėklą čia,
koks paukštis uogas jų sules.
[Daugiau…]

Mirtis

Tenai aš vienas pro mėlyną viršūnę,
anapus savo žygių aš vienas keliavau;
ir, kaip po Nemuno tiltu vaizbūnas,
po nežinios našta buvau.
[Daugiau…]