Amžių lieptas

Į vieną upę bėga mūsų upės,
į vieną žiedą pinas mūs laukų žiedai,
vienu keliu ir tau eit nesuklupus
ieškot, ką vakar naktį praradai.
[Daugiau...]

Svečiam pasauly

Ir ten žydės žiedai, ir saulė
ir ten aukštoj padangėj švies,
o tu visam žiedų pasauly
nenuraminsi sau širdies.
[Daugiau...]

Ruduo

Ruduo. Ruduo. O vasaros pasilgau.
Šalna. Šalna. O vasarą šaukiu.
Ir ašara, kaip deimantas, blakstieną vilgo,
ištryškusi iš saulėn pakeltų akių.
[Daugiau...]

Tėvų sodybos žiburėlis

Žibėk, žėrėk, tėvų sodybos žiburėli,
prieš amžius uždegtas senajam židiny,
pro piktą negandą, pro neviltį tu vėlei
mane naujų dienų rytojun vadini.
[Daugiau...]

Kur tą vėlų rudenį eini…

Rūškana. Sutemę. Nesiblaivo.
Žemėj klykia paukščiai alkani.
Nepažįstamas, nežinomas keleivi,
kur tą vėlų rudenį eini?
[Daugiau...]

Iš tavo rankos

Iš Tavo rankos, Dieve, gaunu savo rytą,
iš Tavo rankos ir šviesi darbų diena,
iš Tavo rankos man ir laimė mano krito,
ir praeitis, ir dabartis, ir rytdiena.
[Daugiau...]

Lapkričio disonansuos

Praėjo vasara. Žiedai nuvyto.
Ir žalios liepos numetė lapus.
Einu į rudenio miglotą rytą,
einu į ateitį, o rodos, į kapus.
[Daugiau...]

Keleiviui

Žemės sutemų pilkas keleivi,
ko į kalnus ieškot tu keliausi,
nepalik savo tėviškės kloniuos
to, kas širdžiai tau buvo brangiausia.
[Daugiau...]

Šaukiu aš tautą

Šaukiu aš tautą, GPU užguitą
ir blaškomą it rudenio lapus,
į nauja vieškelį, į nauja buitį,
kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs.
[Daugiau...]

Gyvajai Lietuvai

Lietuviškas dar teka kraujas
širdy motulės Lietuvos,
ją atgimimas šaukia naujas
į dieną darbo ir kovos.
[Daugiau...]