Sesuo

Tu taip arti, kad net skauda.
Ir vis tiek
vaikštau su savo svajonių
sakalu ant rankos
ir nepažįstu tavo
erškėčių žemės.
Kažkas nudažė
mudviem akis
ta pačia spalva.
[Daugiau...]

Prisijaukinsiu sakalą

Ant tėvelio dvaro
sakalai krypavo…
tarp kuplių kvepiančių liepų,
prie almančios Ašvos,
tėvo tėvo tėvo sapne.
[Daugiau...]

Broliai

Stovi broliai ratu, klausinėja kelio.
Dulka vasarų vieškeliai.
Basos, nudegusios kojos.
Garbanoti šviesūs plaukai.
[Daugiau...]

Brolis pasakoja

Tada sumainėm žiedus
su sesule Naktim –
plukdėm erškėčių vainiką
ir degančią tošį
pavandeniui…
Laukėm dalgio plakimo,
žirgų kanopų
už nuogo beržyno
ant smėlio kalvos.
[Daugiau...]

Broliai baudžiauninkai

Padėta duona ant stalo,
giros ąsotis.
Duona, gira ir peilis.
Padėtos
kietos rankos,
malda ir atodūsiai.
[Daugiau...]

Poema apie brolį

Mano brolis ragavo užginto vaisiaus.
Rojaus paukščiai tūpė ant tavo plačių pečių.
Šlamėjo palmių šakos nakčia virš tavo miego.
[Daugiau...]

Laterna obscura

Mudu piešiame vaiko veidą ant pirmojo sniego.
Po laukinių aviečių šakom supa lėlę sesuo.
Lengvą sniegą paklojo nakčia darbininkai ant gruodo
ir dažo derva medinį tiltą per Bartuvą.
Pirmagimis sniegas purus kaip sesers plaukai.
[Daugiau...]

Tėvų kiemas

Kai mano basos kojos pirmąkart palietė žemę,
ji buvo šilta ir drėgna kaip motinos lūpos.
Toli, dangaus drumzlinam pakrašty, dar dudeno
griaustinio būgnai ir vėjai kvepėjo lietum.
Mano pėdą kuteno apvalios žvyro kruopelės
ir plovė žalia ir rasota žolė… Platus
ir didžiulis atrodė man kiemas tėvų be galo.
[Daugiau...]

Broliui

Šią naktį aš jaučiu – jis iš namų išeina:
– o rudenio audra ir lietūs plakas į stiklus –
jis šlitinėja gatvėmis, apglėbęs rankom veidą,
ir verkia. Aš žinau. Ir jam kalbu:
[Daugiau...]

Daina mano broliui

Mano broli. Tavo rankos pavargo,
ir akys merkiasi jau, ir mano daina
tau miegą papuoš.
Tu ilsėsies kaip vaikas. Ir varpas
skambės ir skambės tau sapne.
Užmik ir sapnuok.
[Daugiau...]


Puslapis 2 iš 6123456