|
-> Priglausk mane, audroj priglaudęs paukštį,
dangaus ir žemės Prieglobsti, priglausk,
prie ko vidur tamsios nakties aš prisiglausiu,
kai vėtros aukštą uosį lauš.
[Daugiau…]
I
Saulė. Tvaikas. Dulkės. Ir šešėliai.
O kažkur toli varpelis sidabrinis…
Ieškai jo, kad širdį tau nustotų gėlę,
ir randi: kaip ašara – šaltinis.
[Daugiau…]
Pro šalto rudenio bevaisę šaką
jis kaip strėlė auksinė prasimuš,
nušvies kaip žaibas tavo tamsų taką
ir rytmečiui prikels namus.
[Daugiau…]
Pasaulį tu, žmogau, kraujuos panėrei,
pasauly tu žvaigždes užgesinai,
ir nuo tavęs į girią bėgo baisūs žvėrys,
kai tujen motinų ir kūdikių žudyt ėjai…
[Daugiau…]
-> Dangus vidudienį tau šviesų davė
ir laimės sapną ir nakties kelius,
jo vakarinė tavo širdį žavi
ir jo girdi tu ryto paukštelius.
[Daugiau…]
Praeitis kaip baltas paukštis
pro tave praskriejo,
nesugausi jos kaip paukščio,
niekas nesugaus, –
jo sparnuos sidabro žvaigždės
krito ir žėrėjo
jo sparnuos užgeso saulė
ir dalia dangaus.
[Daugiau…]
Tu man sakai: Pavasaris. Išėjo Nemunas.
Pavasaris, sakau, ledus jau išnešė Neris.
Užlies tuoj saulė kalnelius ir žemumas…
Ir, lyg girdžiu, toli toli
ilsėdamasis pakely
tėvynei sveikinimą siunčia vyturys.
[Daugiau…]
1. GYVYBĖS BURTININKAS
Pavasari,
ką rudenio pikta ranka nuraškė
ir ką pakando gruodas ir šalna,
pavasari, tau vėl pakvietus, tvaska
nauja gyvybe naujo ryto raštuos,
vėl kiekviena gėlelė bėga saulėn tekina.
[Daugiau…]
Apšlakstyk, Viešpatie, mane
ir apiplauk ysopu širdį,
sudegink atgailos ugnia,
tegu ji Tavo balsą girdi.
[Daugiau…]
-> jos neša pavasario verdantį kraują,
jos neša gyvybę lankoms ir laukams,
į jų, tartum giesmę, amžiną sraują
įlies saulė purpuro rožių žiedams.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai