Keleivio malda

Priglausk mane, audroj priglaudęs paukštį,
dangaus ir žemės Prieglobsti, priglausk,
prie ko vidur tamsios nakties aš prisiglausiu,
kai vėtros aukštą uosį lauš.
[Daugiau…]

Šaltinis

I

Saulė. Tvaikas. Dulkės. Ir šešėliai.
O kažkur toli varpelis sidabrinis…
Ieškai jo, kad širdį tau nustotų gėlę,
ir randi: kaip ašara – šaltinis.
[Daugiau…]

Spindulys

Pro šalto rudenio bevaisę šaką
jis kaip strėlė auksinė prasimuš,
nušvies kaip žaibas tavo tamsų taką
ir rytmečiui prikels namus.
[Daugiau…]

Žmogaus kelias

Pasaulį tu, žmogau, kraujuos panėrei,
pasauly tu žvaigždes užgesinai,
ir nuo tavęs į girią bėgo baisūs žvėrys,
kai tujen motinų ir kūdikių žudyt ėjai…
[Daugiau…]

Dangaus dovanos

Dangus vidudienį tau šviesų davė
ir laimės sapną ir nakties kelius,
jo vakarinė tavo širdį žavi
ir jo girdi tu ryto paukštelius.
[Daugiau…]

Trys žingsniai

Praeitis kaip baltas paukštis
pro tave praskriejo,
nesugausi jos kaip paukščio,
niekas nesugaus, –
jo sparnuos sidabro žvaigždės
krito ir žėrėjo
jo sparnuos užgeso saulė
ir dalia dangaus.
[Daugiau…]

Pavasario antitezė

Tu man sakai: Pavasaris. Išėjo Nemunas.
Pavasaris, sakau, ledus jau išnešė Neris.
Užlies tuoj saulė kalnelius ir žemumas…
Ir, lyg girdžiu, toli toli
ilsėdamasis pakely
tėvynei sveikinimą siunčia vyturys.
[Daugiau…]

Pavasaris

1. GYVYBĖS BURTININKAS

Pavasari,
ką rudenio pikta ranka nuraškė
ir ką pakando gruodas ir šalna,
pavasari, tau vėl pakvietus, tvaska
nauja gyvybe naujo ryto raštuos,
vėl kiekviena gėlelė bėga saulėn tekina.
[Daugiau…]

Asperges me

Apšlakstyk, Viešpatie, mane
ir apiplauk ysopu širdį,
sudegink atgailos ugnia,
tegu ji Tavo balsą girdi.
[Daugiau…]

Upės

jos neša pavasario verdantį kraują,
jos neša gyvybę lankoms ir laukams,
į jų, tartum giesmę, amžiną sraują
įlies saulė purpuro rožių žiedams.
[Daugiau…]