Neregio elegija

Aš pasaulio šviesios karalijos
nemačiau niekada, niekada –
juodos rožės ir juodos lelijos,
ir daina vyturėlio juoda.
[Daugiau...]

Klajūnui

Buvo naktys sidabrinės,
buvo šviesūs vakarai,
o neguodžia nieks krūtinės –
sau išeidamas tarei…
[Daugiau...]

Tikiu..

Tikiu, kad Tu, o Dieve, Tu pašaukei mane čia
iš amžių glūdumos,
man Tavo žvaigždės einant per tamsią girią šviečia,
kad eičiau giedras ir ramus.
[Daugiau...]

Žemė ir dulkės

Žydi ramunėlė
baltu žiedeliu …
Žeme, tau žydėti
tūkstančiai gėlių.
Dulkė Dievo rankoj,
žeme, tu esi,
Dulkės mūsų dienos,
dulkės mes visi.

Žiburiai

Kur eisi, keleivi, kai žaros užblėsta,
kai apsupa žemę juodi vakarai:
nei lauko trobelės, nei kaimo, nei miesto
toli nesušvis tau kely žiburiai.
[Daugiau...]

Gyvenimo nostalgija

Praeis pro mus procesija aušrinių,
praeis pro mus, ir niekas nežinos,
ar bus ten vakaras, ar švies ten žvaigždės sidabrinės,
ar gaus varpų malda, kaip gausdavo kadais kalnuos.
[Daugiau...]

Epitafijos

Kur tavo laimė

Tau palikau aš miestus turtingiausius,
kasyklas aukso, naftos, geležies!
Kur tavo laimė? O kur tavo laimė? – klausiu.
Kokį į kapą turtą tu nešies? ..
[Daugiau...]

Žemė

Iš tavęs išaugo gilios juodos girios,
tavo šitos upės ir javų laukai,
kartų kartos gimė, kartų kartos mirė –
ta pati viena tu, viena tu likai.
[Daugiau...]

Mes kaip žiedas

Mes kaip žiedas, mes kaip rugio žiedas –
plauks rugiai, išplauks ir vėl žydės.
Mes kaip žiedas, mes kaip rugio žiedas,
šlamant lapui ir paukšteliui giedant,
paklausykim plakančios širdies.
[Daugiau...]

Per pasaulį keliauja žmogus

Baltas baltas, kaip vyšnios viršūnė,
žydro veido, kaip žydras dangus,
kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė
per pasaulį keliauja žmogus.
[Daugiau...]