Rauda boružei. Vasaros sapnas

Rytą,
patekant saulei,
mirė boružė.

Ją vežė iškeltą aukštai
stikliniame laše.

Pakelėj be kepurių stovėjo
basi šienpjoviai.
Žybčiojo dalgiai.

Priekyje dvylika raitelių jojo,
kaip nupiešti jų žirgai
ėjo nuleidę galvas.
Ir nesimatė, kur baigiasi kelias.

Šalia katafalko
ėjo mergaitė raiša –
ji buvo boružės sesuo.

Raudotojų dvylika,
tų juodai gobtūruotų naktų
paskui raudodamos ėjo:
“Saulele, saulele,
auginki smilgelę
boružei pakilt.”
Saulė ant dalgių galando –
dalgiais pakirto smilgelę –
dvylika raitelių jojo –
krito rasa.


3 komentarai - Rauda boružei. Vasaros sapnas

Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>