Daina apie smurtą

Pro baisų sapną
visa suvirpau –
pusė pasaulio,
rodos, nuvirto.

Tave išgirdus,
šokau iš guolio
ir vienmarškinė
į tamsą puoliau.

Kritau ant kelio
prie tavo kūno –
rankos nutirpo
iki alkūnių:

numestas peilis,
ant jo – mėnulis.
Veidu į žemę
tu atsigulęs.

Vakar pasaulis
gražiai žydėjo, –
dabar per plentą
kraujai tekėjo.

Mano krūtinę
skausmas įlaužė…
Miestelio šviesos
per plentą šliaužė.

Kas tai padarė!
Nėra nė kvapo…
Ką užrašyti
ant tavo kapo?

Arti – mėnulis,
toli – nameliai…
Lūpos bučiavo
kruviną kelią.