Kur tą vėlų rudenį eini…

Rūškana. Sutemę. Nesiblaivo.
Žemėj klykia paukščiai alkani.
Nepažįstamas, nežinomas keleivi,
kur tą vėlų rudenį eini?
[Daugiau...]

Lapkričio disonansuos

Praėjo vasara. Žiedai nuvyto.
Ir žalios liepos numetė lapus.
Einu į rudenio miglotą rytą,
einu į ateitį, o rodos, į kapus.
[Daugiau...]

Paskutinis lapas

Kris ant tavo tako paskutinis lapas –
ar nelemta laimei krist su juo kartu,
ar nelemta balsui atsisaukt iš kapo:
– O dabaros, drauge, o dabaros – tu…
[Daugiau...]

Pumpuro valanda

Rudenio purpuras plakasi klevo vėtroj.
Saulė, praplėšus debesį,
nuplėksta kartkartėm
kaip gaisro ugnis.
[Daugiau...]

Rudens peizažas

Kasa bulves.
Palaimintas žemės kvapas.
Palinkusios nugaros.
Kažkada kažkada
troškau kalbėti už jas.
[Daugiau...]

Viržų vakaras

Violetinis viržių vakaras
palaimingai slėnyje skleidžias.
Į tamsą – į pietus nulekia
paukščių įstrižos virtinės.
[Daugiau...]

Peizažai

1. PEIZAŽAS SU STIRNOM

Ten, kur dangus paliečia
kraujažolių pievą,
geltonam tamsėjančiam saulėlydy
raudonos stirnos geria.
[Daugiau...]

Iš rūškano rudens ryto

Aš niekada nemylėjau žemės.
Aš žadėjau išeiti iš jos
ir palikti ją vienišą,
[Daugiau...]

Rudens vaikai

Kai ateina minkštas ir švelnus pavasaris
ir tartum maži stebuklai kalas pumpurai,
aš esu praėjęs žalią vasarą
ir matau, kaip žaidžia pakelėse rudenio vaikai.
Nesikalkit! Nesikalkite, žiedai, į saulės šviesą:
verčiau likite žalsvom dėmelėm ant šakų, –
į jūsų bundančią ir bręstančią gyvybę tiesia
rankas būriai rudens vaikų.

Rudens daina

Aplink ruduo. Ir pilkas rudenio dangus
Užnuodijo tau širdį.
Išeik, išeik!
Tave vilioja tie takai, kuriais nuskrido paukščiai
Nuskrisk su jais!
[Daugiau...]


Puslapis 2 iš 9123456789