Einantiems iš žemės

Kas einate iš žemės, eikit rudenį,
kad jūs galėtumėt įminti paskutines pėdas
į arimą,
šąlantį ir liūdintį.
[Daugiau…]

Rugsėjo naktis

Sėdžiu lange. Rugsėjo naktis. Pilnatis.
Ir švelnus kaip vestuvinis nuometas
Lengvas rūkas virš pievų.
Tai poezijos, meilės, svajonių naktis.
Tokiąnakt mylimi neatmins, kaip ištart
Ligi ryto: sudievu!
[Daugiau…]

Rudens sonetai

1

Prie lango parimus nubodo
Žiūrėt amžinai į paniurusį dangų,
Kai debesys plauko pajuodę virš sodo
Ir ūkanos tolumas dengia.
[Daugiau…]

Rugsėjis

Aš žinau, kur eina Paukščių Kelias
Ir kur Grįžulas važiuoja ratais.
Kartą skendo ežeran padangė,
O man viskas kaip ant delno matės.
[Daugiau…]

Laimė rudeniniam palte

1

Kaip? Nenusibodo žviegiančiam asfalte?
Ar nepasiilgsti tų laukų plačių?
Kokia tavo nuotaika rudeniniam palte?
Sabalų kailiukas tinka ant pečių!..
[Daugiau…]

Ruduo

Išeisime šį rudenį
Su tarbomis per Lietuvą nualintą.
Baudžiavose dar užsigrūdinom
Ir šunimis mokėsime paskalinti.
[Daugiau…]

Rudens vakaras

Iš kambario šviesa raudonu abažūru žiūri.
Ir veidas pasinėręs lango rūmuose.
Laukuos jau gal žiema atsnigo – kelias baltas,
Tik čia rudens gėla apėmusi.
[Daugiau…]

Apatiškas ruduo

Kažkur ėjo nutekėjo upės.
Kažkur šunes vasarą nulojo.
Mano gėlą rudens gelsvo ūpo
Šiandien rytą liepų lapai kloja.
[Daugiau…]

Rugsėjo elegija

Netikėjom nei vienu žodžiu – žydi upėj akmuo –
o kalbėjome visą naktį, kol atėjo ruduo
ir ūkanom uždengė sodą – kiekvienas skiemuo
dar aidi žolėj vakarykštėj ir krenta vanduo
į slėnį ir nuneša tavo ir mano veidą.
[Daugiau…]

Rudenys

Ant varpinės bokštų gula lapkričio miglos,
primirkę gailių sutemų ir atodūsių. Pilkos
išblyškusio sielvarto marškos lininės.
[Daugiau…]