Žodžiai nakčiai

Aš niekad nemačiau tavęs ateinant –
tu visuomet esi manajam kambary,
kai pakeliu akis… uždengus rankom veidą,
tu lauki. Ir tava širdis
iš lėto pradeda atbusti laikrodžiuose – –

Ji plaka vis garsiau ir vis garsiau aplink –
aš jau girdžiu lyg sunkų varpo dūžių aidą –
tamsa pro langą srūva kambarin,
tamsa užlieja praplėstas plačiai akis ir veidą,
ir jos didžioji ir juoda širdis
jau plaka erdvėje ir plaka manoje širdy…


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>