Piemenaitė

Daržely diemedis verkšleno
Auksinių ašarų ugny.
Saulutei tekant margas karves
Giniau rasotan pagirin.
[Daugiau...]

Po rudens medžiu

Dvi medžio šakos atsargiai, kaip rankos,
Prie šono miegančiam pastatė lyrą.
Ties juo bedugnėm lėkė Paukščių Takas,
Dundėjo didelis varinis skliautas,
O jis miegojo po rudens medžiu.
[Daugiau...]

Uosis ir žmogus

Amžiaus ilgus metus
Augo uosis gražus,
Ir augo, ir lapais žaliavo;
Tarp pakalnių plačių,
Tarp beržų, drebulių
Viršūnės jis nelenkė savo.
[Daugiau...]


Puslapis 2 iš 212