Simfonija

Drėgni garai
Išdrikusiai sugulę.
Naktis gili – – –
Kaip juodas embrijonų miegas.
Sapne – gyvybė gimstanti,
Ir senkapio molinė moteriškė
Sunki, kaip pražudyta laimė,
Troškina širdį – – –
Ir smaugia… Aiii! Ir smaugia –

Buvo akla – –
Aklam sapne gimdyta.
Akys – tušti mėnulio urvai…
Jos nevadino nieks Lijole bei Amalija:
Ji iš tenai, kur nėra vardo – – –
Kažkokios išsukinėtos rankos,
Sulaužytos gipsinės kojos…
Bet laimei…
Ko reikėjo mūsų laimei – –
Nežmoniškai turtiga buvo.