Nusibrozdindamas alkūnes,
Neieškodamas, kur šviesiau,
Aš – vidurnakčio juodas kurmis –
Savo žemę vis vien knisau.
O pasauly dainos aidėjo,
Sukos dienos valso taktu.
Bet ir aš patamsy judėjau
Amžinuoju būties ratu.
Man nė karto neaušo rytas,
Saulės spindulio nepažinau.
Bet jei mirsiu nepamatytas,
Nesakykit, kad negyvenau.
(+16)
Loading...
Autorius: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 15,815 | 
Perskaičiau daug Salomėjos Nėries eilėraščių ir padariau išvadą–Jos paminklą reikia vėl perkelti–dabar jau į Kauno Laisvės Alėją.