Eilėraštis apie eilėraštį

O eilėraštis – jis tartum laivas,
Uoste paliktas, baltas ir liūdnas,
Jis gyvena, kada tu skaitai jį,
Neskaitai – jo tarytum nebūna.

Laivas plaukia tolyn per marias…
Štai tu paimi knygą ant rankų –
Ir eilėraštis skleidžia bures,
Verčias puslapiai kaip jūros bangos.
Ir eilėraštis šiandien laimingas,
Kaip piratų būrys, auštant rytui,
Kai aplinkui – tiktai vandenynas,
Bet neatrastos salos matyti.

Tu pamiršti jį greitai gali –
Jis nuskris kaip žuvėdra į tolį…
O vis tiek, o vis tiek pasiliks
Atminty paukščio plunksna baltoji…