Krepšinis

Apie jį visi tik kalba,
Suka laikrodžius ir galvas, –
Aš maniau kadais mažiukas –
Tai bulviakasis kolūky!

Kai išvydau ekrane,
Paaiškėjo – ne ir ne!
Nieks ten nearia, nesėja,
Traktoriais nevažinėja.

Vienas ginas, kitas puola,
Trečias ant grindų parpuola,
O visų ilgiausias dėdė
Moka iš viršaus įdėti.

Vienas dėdė – pagrindinis,
Kitas sėdi – atsarginis,
Dvi komandos po penkis,
Ir visi jie – nemenki.

O teisėjas – tai mažytis,
Kam reikėtų jo klausyti?
Kad sušvilps – net sienos virpa!
Gal milicijoj jis dirba?

Būna tarp didžių žaidėjų
Ir mažų nelyg teisėjų –
Šokinėja baisiai mikliai
Kaip gamybiniai rodikliai.

Susikimba dičkiai bartis –
Mažas šmurkšteli pro tarpą…
Dičkis kamuolį pasuoja –
Mažas – capt jį – ir į kojas…

Dičkis pyksta – šoka vytis,
Bet labai vikrus mažytis –
Šast po krepšiu kaip po šluota,
Ir dainelė sudainuota…