Be draugų

Draugai nueina – ir bedugnėn krinta.
Pamirštame jų veidus ir vardus.
Mūs praeitis – buveinė užrakinta,
Lavonų pilnas jos tamsus vidus.

Pasijunti tarytum morgo sargas.
Kuriam aplinkui vien tik palaikai.
Ir paskutinis draugas – jau tik vargas,
Iš įpročio kaip šunį jį laikai.


9 komentarai - Be draugų

Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>