Rudens diena

Rudens diena giedra kaip vaiko siela.
Liepsnoja topoliai lyg angelo sparnai.
Pro juos praplukdo saulę vėjo sieliai,
šnarėdami iš lėto irklais mėlynais…
[Daugiau…]

Tvanki valanda

Vėl žygiuoja kareiviai gatve
per įkaitusį vakaro grindinį.
O reklamų ugnis negyva
jų šalmų geležy atsispindi.
[Daugiau…]

Ruduo

Rūstūs rudenio trimitininkai vėjai trimituoja
liūdną maršą žemėj merdinčių gėlių.
Miesto aikštėje mergaitės jiems į taktą rankom ploja,
ir krumpliais kareivis aklas muša būgnelius.
[Daugiau…]

Išsigelbėjusieji

Jūs išsigelbėjot visi.
Jūs verkėte ties jūra.
Ant kranto liejos lūždama vilnis
ir plovė jūsų laivo sudraskytą burę.
[Daugiau…]

Namai

Vieną vakarą sugrįšiu vėl namo.
Bus skaidri, šalta žiemos naktis.
Švies didžiulės žvaigždės tylumoj,
ir beržai stovės šalikelėm balti.
[Daugiau…]

Mano namas gimtinėj

Dulka vieškeliai balti pro mano namą
ir nusidriekia tolybėsna lyg dainos,
ir beržų žaliasai rūbas jau plevena;
vasaros vidudienių palaima
supa mano tėviškės gimtinį namą…
[Daugiau…]

Rudenio miškai

Šlama mano miškai gedulingai,
tūkstančius rankų nuogų iškėlę dangun.
Minia nuolankių ir rūsčių maldininkų.
Gieda mano miškai po rudens dangum.
[Daugiau…]

Vasaros vėjuose

Palauk! Tu nusineši saulę
ir vėją savo širdy ir plaukuos.
Mano paukščiai seka tau iš paskos.- –
Mano vėjas… Tavo galva šviesiaplaukė
skendi tartum baltam debesy,
saulės ir vėjo ir paukščių sparnų mirgesy – –
Palauk! tu nusineši mano vasarą savo širdy!
[Daugiau…]

Karstai

Tylūs karstai, balto ąžuolo lopšiai,
gera jumyse bus kartą užmigt,
medžiams lopšinę lyg pasaką ošiant
ir kopiant žvaigždėms dangumi.
[Daugiau…]

Palėpė

Vėl vieną vakarą per darganą ir vėją
į pilką namą, seną mūsų burlaivį, grįžtu…
Virš stogo šlama ąžuolas lyg burė vėjuj,
ir supas laiptai girgždančių lentų.-
[Daugiau…]