Rudens diena

Rudens diena giedra kaip vaiko siela.
Liepsnoja topoliai lyg angelo sparnai.
Pro juos praplukdo saulę vėjo sieliai,
šnarėdami iš lėto irklais mėlynais…

Aruodan paneria žemėtą saują
laimingas žemdirbys. Srovena skambantys grūdai
pro pirštus jo – geltonas žemės kraujas…
Vienodai laša klonin vakaro varpų aidai.

Tolybėj tyso vieškelio išblyškę rankos.
Iš tvenkinio burnos, prikritusios žvaigždžių,
užtvinsta visą žemę balto garo bangos…
Per kryžiaus medį Dievo ašara nurieda pamažu.