Musė

Sienoj tarytum vinis
Tavo kūnelis sustingęs…
Kam tu išvis gyveni?
Kam tu esi reikalinga?

Lubom rėplioji – o kam tai?
Žvelgiant iš šono – keistoka:
Sakė man, net NATO tankai
Šitaip rėpliot dar nemoka.
Kandi plačiai išsižiojus
Miegančiam vaikui į nosį –
Kandi ir net negalvoji,
Kas tam vaikeliui sapnuosis?

Kur tu puotauji, brangioji, –
Gėda! Net parkeris rausta…
Šauksiu į dangų rytoj,
Kad jūsų gentį uždraustų.