Nutrūkusi kelionė

Važiuot ketino Kiaulė į Paryžių
Savęs parodyt, pažiūrėt kitų,
Bet iš pusiaukelės namo sugrįžo
Ir tarė, nusispjovus ant grindų:

„Ir ko aš tam Paryžiuj nemačiau?!
Ir ką gi veikti ten? Nors aš pati tai
Visur nukakus pritinku, tačiau
Prie Kiaulės tas Paryžius ar pritinka?

Čionai rūkyti, keiktis, spjaudyt galim,
Išknist iš lysvės tulpes, lelijas,
O jeigu būsiu savimi Versalyje,
Kažin dar ar visi mane supras?..

Galiu užsukt čia, jei atlieka laiko,
Stotin, patikrint akmenim langų.
Nurėžt būdelėj telefono laidą
Ir netgi padaryti ant grindų!

Galiu prabirbt motociklu per pliažą
Ir garsiai žviegti, iš svečių parėjus…
O tam Paryžiuj – kas ten žino – maža kas –
Dar lieps, ko gero, eiti į muziejų!

O ko aš tam muziejuj nemačiau?
Tik pamanykit — statula, peizažas!..
Bet jeigu paieškosi kiek rimčiau —
Ar už save ką įdomesnio rasi?

Galiu, įsėdusi j autobusą,
Peiliu išraižyt: „Čia važiavo Kiaulė”,
Arba išardžius naują Kurmio butą
Pasiteirauti: „Povilai, kas naujo?”

O kas gi naujo bus tame Paryžiuj? –
Nebent Mišelis nuvalys batus…
Nei ką pažįstu, nei mane pažįsta –
Net Kurmio Povilo – ir to nebus…”


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>