Vienatvė

Stok! Jau sklinda išnaktų migla –
Stojo žemės tyrulių tyla…

Jei nuo jų vienatvės tu ginies,
Krauk lauželį, glauskis prie ugnies…

Ant dar kitas žiburys – toli –
Pasimelsk už brolį, jei gali…

Ten vienatvė ilgisi kita –
Tremiamas klajoklis, elgeta…

Danguje šimtų šimtai žvaigždžių –
Čia – aš žemės vieniša liūdžiu…

Ant – žvaigždytės krinta nuo dangaus –
Jų liepsnos klajūnas nepagaus…

Nes ne žemės širdžiai skirtos jos –
Ji, kaip plakės, plaksis ii klejos…

Bet tekrinta saulės trupinys –
Gal jis tamsų mirksnį išganys…

Kibirkštėle, ko tu taip laki –
Žemės vergą vieną palieki…