Pūgos vitražas

Už lango vaiduokliu
Vaidenas žiema. Kaip žydintis sielvartas – –
Dainuoju. Sušalusi daina vienatvėje
Siūbuoja, lyg žibintas
Pamėkliškam, tuščiam laive.
Padebesiais putoja baltos vynuogės.
Ir dulka žemėn sumaltas vynas.
Paniuręs rūkas – šiurkštus, kaip jūreivis –
Iš prieblandų pypkutės rūko –
Ir dūmuose matau aš vėją,
Pamišusį, begiedantį vienuolį,
Kursai ekstazėj drasko mano krikšto
Baltutelaičius marškinėlius –
Ir skraido danguje
Manosios kūdikystės žarijų
Atvėsę pelenai – –

Aštrioj vaiduoklio ašutinėj
Žiemužė žilagalvė žėri,
Užmigus ant pusnyno
Nebaigtos baladės –

Ir aš kalbuos
Su vakaro varpų baltaisiais dūžiais,
Ir piešinį pūgos rašau į lango
Tamsųjį kristalą – –