|
-> KARTAIS aš vakarą prarymau –
Nė vieno žodžio nerandu,
O būna vakarai su rimais,
Sonetais ir rondo!
[Daugiau…]
AŠ ŽINAU, tau sakė – tai vėjelis rožėse:
Sielvartas ir džiaugsmas pinasi kartu…
Tujen to nerasi šiuose mano žodžiuose,
Kad ir kaip jos trokštum – nepasikartos.
[Daugiau…]
IŠ KARTO buvo koktu,
Kad vieną taip paliko –
Apiplėštą, apvogtą
Ir veidu pakaliko.
[Daugiau…]
IR AŠ nešiojau gyvą žaizdą…
Žaliuodama juk guoba sutrūnėja!
Šiandien rašau kaip Liūdno Vaizdo
Riteris Tobozos Dulcinėjai.
[Daugiau…]
-> AŠ NIEKAD nemačiau tiek kraujo suplūdusio
Nei žaizdoje, nei vakare prieš lietų,
Kaip neįteiktos rožės skruostuose ir lūpose,
Taip, rodos, imtų mano gėlą ir jai išlietų!
[Daugiau…]
TAU – agato naktis, tau – fontano perlus
Ir rasas, ir žvaigždes, kur nukrinta.
Liūdi eglė rami, lūžta žodžiai perpus –
Ne naktis, o klaikus labirintas.
[Daugiau…]
DEBESYS gula, gula –
Juodi, sunkūs debesys.
Aš gėriau laimės sulą
Tavo rankų kabėse.
[Daugiau…]
PRABĖGDAVO vėjas, tik dulkes pakėlęs,
Praeidavo žmonės, lyg sutemų dvasios –
Man tuščia ir ilgu alėjoj…
[Daugiau…]
AŠ TAU atidaviau
Savo jaunystės šukę.
Sakei, kad diena dieną vydavo,
Kaip laivas vėtroj atitrūkęs…
[Daugiau…]
-> JAUNYSTĘ žaliąją užnuodino
Ne smakras, akys, ne plaukai,
O šilas mėlynom anodijom,
Malonia šypsena laukai.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai